Kuo ypatinga Suomijos švietimo sistema?

   Raseinių rajono atnaujinamo ugdymo turinio įgyvendinimo koordinavimo komandos atstovai, vadovė Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Modesta Gailė, dalyvavo 4 dienų stažuotėje Suomijoje. Aplankytos  trys ugdymo įstaigos. Stažuotės metu  buvo  susipažinta su mokyklų sėkmingos veiklos modeliais, inovatyviais mokymo(-si) metodais, darbo formomis ir būdais, įsivertinimo tvarka, mokyklos mikroklimatu, bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo formomis. Stažuotės metu įgyta patirtimi bus pasidalinta Raseinių rajono pedagoginei bendruomenei.

   Kuo ypatinga Suomijos švietimo sistema, aukštais tarptautinių testų rezultatais atkreipusi viso pasaulio edukologų ir švietimu besirūpinančių politikų dėmesį ir žavinti daugelį šalių? Esminiai pokyčiai Suomijos švietimo sistemoje prasidėjo prieš keturis dešimtmečius, jai tapus svarbiausia ekonominio plano dalimi. „Įvertinę savo nacionalinį turtą supratome, kad neturime ypatingų gamtinių išteklių, kurių dėka šalis galėtų atsigauti. Suomijos vertybė yra patys suomiai, į kurių protus ir stengiamasi investuoti,“ – anot Suomijos nacionalinės švietimo tarybos švietimo patarėjo Leo Pahkin. Suomiai ne kartą pabrėžia švietimo reformos svarbą, didžiuodamiesi jos vaisiais, kurių teko ilgai ir kantriai laukti, ir įvardijo penkis esminius švietimo sistemos principus:

1. Bendra ilgalaikė politika. Ministrų, valdančiųjų politinių partijų kaita nekeičia dėmesio švietimo sričiai. Politinių partijų požiūris į švietimą labai panašus, tad planai ir strategijos pasikeitus valdžiai smarkiai nekinta. Taip sudaromos sąlygos tolygiam švietimo sistemos tobulinimui. Pagrindiniai švietimo politikos akcentai: ugdymo turinio decentralizacija (nėra ugdymo planų – tik ugdymo turinio gairės, laisvas ugdymo metodų ir būdų pasirinkimas); dėmesys kiekvienam mokiniui ir jo pasiekimams – nė vienas negali likti dėmesio užribyje; ugdymo diferencijavimas; dėmesys pedagogų kvalifikacijai ir jų rengimo tobulinimas; pagalba mokykloms, susidūrusioms su iššūkiais; aktyvus bendradarbiavimas tarp įvairių švietimo pakopų, siekiant lengvesnės mokinių adaptacijos; bendradarbiavimas su tėvais (populiarinami neformalūs tėvų susirinkimai, pvz., žvejybos, kulinarijos).
2. Plataus masto įsipareigojimai ateities visuomenės vizijai. Suomijos moksleivių PISA (tarptautinis penkiolikamečių tyrimas) tyrimų rezultatai yra vieni geriausių, kadangi yra orientuojamasi ne tik į tas  žinias ir įgūdžius, kurių reikia šiuolaikinei visuomenei, bet ir į tas, kurių reikės po dešimties metų. Nesikoncentruojama į atskirus mokymosi dalykus, o mokomasi juos integruojant, nuolatos klausiama moksleivių, kas jiems aktualu. Ugdymo turinys atnaujinamas kas 10 metų.
3. Lygybė švietime. Ugdymas nemokamas nuo darželių iki universitetų. Švietimas pasiekia ir labai atokiose šalies vietose gyvenančius vaikus. Gerai organizuotas specialusis ugdymas. Specialiųjų poreikių turintiems vaikams suteikiama švietimo pagalba, jų problemos spendžiamos tuojau pat kiekvienu individualiu atveju. Pagalba teikiama kuo anksčiau, jau ikimokykliniame amžiuje.
4. Sprendimų priėmimas ir atsakomybė vietos lygmeniu. Pagrindiniai sprendimai priimami pačiose mokyklose, tad švietimo įstaigoms svarbu įsivertinti savo veiklą, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis. Įsivertinti privalo kiekviena mokykla, tačiau pati sprendžia, kokiais duomenimis remsis (pvz.: tėvų, mokinių anketinės apklausos, mokinių testų rezultatais, diskusijų išvadomis).
5. Pasitikėjimo kultūra – pats svarbiausias dalykas. Laisvė mokykloms ir mokytojams, todėl svarbu – inovatyvūs mokytojai. „Jei juos nuolatos tikrintume, jie pasijustų nelaisvi ir blogai jaustųsi“, – kalbėjo mūsų aplankytų mokyklų mokytojai, vadovai. Nėra jokios inspektavimo sistemos, valstybinių egzaminų. Galutinį mokinių žinių ir gebėjimų įvertinimą atlieka jų mokytojai pagal atitinkamą metodiką. Mokyklos inspektoriai yra patys mokiniai! Taip pat jų tėvai, nes jie domisi, kas vyksta mokykloje. Skatinama diskusija tarp mokyklos ir šeimos. Specialios išorinio vertinimo sistemos nėra. Jeigu kurios nors mokyklos rezultatas žemesnis, jai suteikiama metodinė, finansinė pagalba.

   „Mokytojo profesija Suomijoje yra prestižinė. Didžiausia konkurencija yra stojant į teisę, ekonomiką, mediciną, o mokytojo profesija – ketvirta pagal populiarumą. Tad universitetai gali atsirinkti pačius pažangiausius stojančiuosius. Aukštas mokytojo profesijos statusas visuomenėje suteikia suomių vaikams galimybę būti mokomiems pačių geriausių šalies specialistų. Mokytojai didžiuojasi savo profesija“, – džiaugėsi  mūsų sutikti mokytojai. Padarėme išvadą – mokytojams patinka būti tuo, kuo jie tapo

   Iš įvairių pašnekovų girdėjome, kad gerus mokinių pasiekimus Suomijoje laiduoja ir ugdymo metodai, kuriuos taiko pedagogai. Tiek darželiuose, tiek mokyklose dažniausia naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.

   Suomiai – viena iš labiausia skaitančių tautų pasaulyje. Šalyje esama daugybė bibliotekų. Tai atsispindi  ir mokyklų ugdomojoje veikloje –  skaitymas, improvizacija, skaitymo projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį. Mokyklų aplinkoje gausu knygų: knygų lentynos įrengtos koridoriuose, rūbinėse, mokymosi patalpose – mažos bibliotekėlės.

   Viešint mokyklose ne kartą įsitikinome, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Nepaisant oro sąlygų, kasdien, mažiausiai valandą, mokiniai praleidžia gryname ore. Nesibaiminama, kad vaikai sušlaps, susirgs, išsimurzins, nesistebima, kad žaidimai su lietaus vandeniu, tekančiu iš lietvamzdžių – mėgstama vaikų veikla. O ką jau kalbėti apie išvykas į mišką! Nei lietus, nei vėjas, nei šaltas oras nesutrukdo kruopščiai suplanuotų žygių, kuriems kiekvieną kartą keliami skirtingi uždaviniai.

Natūralumas ir paprastumas

   Kažkada vienas žymus rašytojas yra pasakęs: „Paprastumas yra didžiausia gudrybė“. Gal tai dar viena paslaptis, skatinanti visus atidžiai įsižiūrėti į Suomijos švietimo sistemą. Paprastumas visame kame: strategijoje, bendravime, ugdyme, planavime, vertinime, tvarkos palaikyme, dienos režime ir t. t. Jokios vaidybos,  perdėto dėmesio. „Suomijoje nacionalinis ugdymo turinys yra tarsi gairės, tačiau pedagogai turi laisvę rinktis ir dirbti savitai. Jie žino, kokių rezultatų iš jų tikimasi, o kaip juos pasieks, priklauso nuo paties pedagogo kūrybingumo, kritinio mąstymo ir originalių idėjų“, – patirtimi dalijosi pedagogai su kuriais bendravome Pasitikėjimo kultūra Suomijoje leidžia dirbti, ugdyti, bendrauti paprastai, bet neprastai.

Pabaigai

   Patirtinis mokymasis, diferenciacija, pagalba mokiniui, bendruomeniškumas, mokymasis mokytis, nuodugnusis, integruotas mokymas taikomas ir Lietuvos mokyklose, tačiau žvelgiant į Suomijos patirtį akivaizdu, kad turime ko pasimokyti. Tačiau svarbiausia – tikėti, kad puoselėjant atvirumo, pasitikėjimo, bendruomeniškumo kultūrą ir pritaikius Suomijos švietimo modelio elementus bei  principus, Lietuvos švietimo sistema gerokai patobulėtų.

Silva Morkevičienė, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja