Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkės Kristina Ražanienė ir Aleksandra Liutko-Alijauskė bei projektų vadovė Jolita Mickūnienė, 2026 m. rugsėjo 17 d. Vilniuje dalyvavo savivaldybių suaugusiųjų švietimo koordinatoriams ir jų partneriams skirtuose mokymuose „Kaip tapti geresniu andragogu?“. Mokymų tema kvietė ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o pažvelgti į savo profesinę patirtį, pasirinkimus ir santykį su besimokančiu suaugusiuoju.
Susitikimo pradžioje pristatytos programos „Erasmus+“ galimybės savivaldybių suaugusiųjų švietimo koordinatoriams, aptarta demokratinės kultūros mokyklos idėja. Tačiau didžioji dienos dalis buvo skirta klausimams, kuriems kasdienybėje ne visada atsiranda laiko: kokie esame kaip suaugusiųjų švietėjai, kokiais norėtume būti ir kas padeda mums augti kaip suaugusiųjų švietimo profesionalams.
Mokymų metu dalyviai gilinosi į andragogo vidines galias, jų atpažinimą ir stiprinimą. Buvo svarstoma, kas padeda tapti geresniu suaugusiųjų švietėju, kokios asmeninės savybės ir nuostatos padeda kurti prasmingą ryšį su besimokančiuoju, o kas kartais tampa kliūtimi. Programoje nuskambėjęs klausimas „Geresnis andragogas manyje: Dovana? Užduotis? Galimybė? Kliūtis?“ paskatino į savo profesinį vaidmenį pažvelgti giliau – ne tik per atliekamas funkcijas, bet ir per asmeninį santykį su kitu žmogumi.
Ne mažiau vertinga buvo galimybė susitikti su suaugusiųjų švietimo srityje dirbančiais kolegomis iš kitų savivaldybių. Tokie susitikimai kuria profesinės tinklaveikos erdvę – leidžia palyginti skirtingų savivaldybių patirtis, dalytis veikiančiais sprendimais, užmegzti naujus ryšius ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių. Suaugusiųjų švietime stiprus tarpinstitucinis ryšys neretai tampa pradžia naujoms iniciatyvoms ir bendroms veikloms.
Mokymus vedė EPALE ekspertė dr. Vilija Lukošūnienė. Jos gebėjimas profesinės refleksijos klausimus paversti gyvu pokalbiu, skatinti dalyvius mąstyti, dalytis patirtimi ir ieškoti savo atsakymų suteikė mokymams ne tik profesinio turinio, bet ir žmogiško gilumo.
Šie mokymai dar kartą priminė, kad andragogo profesionalumas nėra baigtinis rezultatas. Jis auga kartu su patirtimi, gebėjimu reflektuoti, mokytis vieniems iš kitų ir kurti profesinius ryšius. O klausimas „Kaip tapti geresniu andragogu?“ lieka prasmingas tol, kol patys esame pasirengę augti kartu su tais, kuriems padedame mokytis.
