Kasdien mus pasiekia daugybė naujienų, vaizdų ir komentarų. Tačiau įtikinamai pateikta informacija nebūtinai yra patikima. Gebėjimas patikrinti šaltinius, atpažinti manipuliavimo požymius ir sustoti prieš reaguojant padeda apsaugoti save bei kitus.
Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Kristina Ražanienė dalyvavo mokymuose apie dezinformaciją, dirbtinio intelekto kuriamas manipuliacijas ir hibridines grėsmes, kuriuos vedė lektorius Mantas Vilimas. Mokymuose aptarti pavyzdžiai paskatino atidžiau pažvelgti į kasdienę informacinę aplinką ir pasidalyti įžvalgomis bei praktiniais patarimais, aktualiais kiekvienam.
Koks dezinformacijos tikslas?
Dezinformacija gali būti siekiama suklaidinti, paveikti žmonių nuomonę, sukelti baimę, pyktį ar nepasitikėjimą, supriešinti visuomenę, mažinti pasitikėjimą institucijomis arba gauti finansinės ir kitokios naudos.
Ji gali tapti hibridinių grėsmių dalimi, kai informacinės manipuliacijos derinamos su kitomis spaudimo ir destabilizavimo priemonėmis. Todėl svarbu vertinti ne tik pavienę žinutę, bet ir platesnį jos skleidimo kontekstą.
Trys sąvokos – skirtingos situacijos
Norint tinkamai reaguoti į informaciją, svarbu atskirti tris situacijas.
Dezinformacija – klaidinga arba klaidinanti informacija, kuriama ir skleidžiama tyčia. Esminis požymis – sąmoningas siekis suklaidinti. Susidūrus su tokiu turiniu, svarbu tikrinti jo kilmę ir atskleisti klaidinimo būdą.
Klaidinga informacija – netiesa, kuria žmogus dalijasi pats tikėdamas, kad ji teisinga, be ketinimo apgauti. Tokiu atveju padeda ramus paaiškinimas ir patikimų šaltinių pateikimas.
Pakenkti skirta informacija – tikra informacija, sąmoningai panaudojama žalai: paviešinami privatūs duomenys, citata pateikiama be konteksto ar sena nuotrauka pristatoma kaip dabarties įvykis. Vertinant tokį turinį, svarbu atkurti kontekstą ir suprasti jo panaudojimo tikslą.
Propaganda gali veikti kaip nuosekli, pasikartojanti poveikio sistema. Dėl to naudinga stebėti, kokios žinutės kartojamos, kaip jos siejamos tarpusavyje ir kokį požiūrį siekiama įtvirtinti.
Kokie požymiai turėtų paskatinti suklusti?
Mokymuose atkreiptas dėmesys į dešimt informacijos pateikimo požymių:
- Stipriai veikiamos emocijos – keliamas pyktis, baimė ar pasipiktinimas.
- Skirstoma į „mus“ ir „juos“, skatinamas priešiškumas.
- Sudėtingos situacijos pernelyg supaprastinamos, pašalinamas svarbus kontekstas.
- Nuolat kartojami tie patys teiginiai.
- Rodoma tik viena pusė, nutylimi kiti reikšmingi faktai ar argumentai.
- Manipuliuojama vaizdais.
- Jungiami skirtingų įvykių, laikotarpių ar vietų vaizdai.
- Pasitelkiamos garsenybės ir jų autoritetas.
- Naudojamos sintetinės vaizdo ar garso klastotės, vadinamos „deepfake“.
- Teiginiai suformuluojami taip, kad juos sunku patikrinti ar paneigti įrodymais.
Papildomas signalas – raginimas veikti ar dalytis informacija skubiai.
Šie požymiai apibūdina informacijos pateikimą. Jie savaime neįrodo, kad turinys melagingas, tačiau paskatina jį patikrinti atidžiau.
Kai matyti ir girdėti nebepakanka
Dirbtinis intelektas leidžia kurti tikroviškas nuotraukas, vaizdo įrašus ir imituoti žmogaus balsą. Kai kurioms balso klonavimo technologijoms pakanka vos 15 sekundžių balso įrašo, kad būtų sugeneruota į originalų kalbėtoją panaši kalba – žodžiai, kurių žmogus iš tikrųjų nesakė.
Todėl vien pažįstamas balsas nėra pakankamas tapatybės įrodymas. Jei juo netikėtai prašoma pinigų, prisijungimo duomenų ar skubios pagalbos, rekomenduojama:
- sustoti ir nepasiduoti spaudimui;
- perskambinti savo turimu, anksčiau patikrintu numeriu;
- prireikus susisiekti su kitu artimuoju;
- šeimoje sutarti slaptą patvirtinimo žodį.
Vien iš vaizdo ar garso kokybės patikimai nustatyti klastotę gali būti sunku. Svarbu vertinti turinio kilmę, paskelbimo aplinkybes ir galimybę informaciją patvirtinti kitu būdu.
Kas slypi už paskyrų ir komentarų?
Socialiniuose tinkluose už paskyros gali slypėti tikras žmogus, išgalvota tapatybė ar automatizuota programa.
Botai – automatizuotos paskyros, galinčios masiškai skelbti, komentuoti ir platinti turinį.
Troliai – sąmoningai provokuojantys, konfliktus kurstantys ar diskusiją trikdantys žmonės.
Fiktyvios paskyros – išgalvota ar svetima tapatybe prisidengiantys profiliai, kuriuos gali valdyti žmonės arba programos.
Suklusti verta, kai skirtingos paskyros kartoja vienodas frazes, panašūs komentarai pasipila beveik vienu metu, paskyra veikia neįprastai intensyviai, jos istorija menka arba beveik visas turinys skirtas vienai temai. Įtarimą gali kelti ir nuolatinis provokavimas, žmonių puolimas bei argumentuotos diskusijos vengimas.
Vertinant paskyrą, naudinga pasidomėti ankstesniais įrašais ir bendravimu. Vien profilio nuotrauka, didelis sekėjų skaičius ar patvirtinimo ženklelis negarantuoja patikimumo.
Vienas požymis dar neįrodo apgaulės. Kitokia nuomonė savaime nereiškia, kad rašo trolis ar botas.
Pauzės metodas: prieš reaguodami – sustokime
Kasdienėje informacinėje aplinkoje gali padėti septyni paprasti žingsniai.
- Pastebėkime emociją.
Ar žinutė sukėlė pyktį, baimę, norą tuoj pat ginčytis arba dalytis? Padarykime pauzę ir neskubėkime reaguoti. - Perskaitykime daugiau nei antraštę.
Sensacinga antraštė gali sudaryti kitokį įspūdį nei pats tekstas. - Patikrinkime šaltinį.
Kas paskelbė informaciją? Ar nurodytas autorius, pirminis šaltinis ir įrodymai? Ar pateikta nuoroda iš tiesų pagrindžia teiginį? - Įvertinkime datą ir kontekstą.
Kada ir kur tai įvyko? Ar citata nesutrumpinta taip, kad pasikeistų jos prasmė? Ar senas įvykis nepristatomas kaip naujas? - Patikrinkime vaizdo kilmę.
Atvirkštinė vaizdų paieška gali padėti sužinoti, kur nuotrauka buvo skelbta anksčiau ir ką iš tikrųjų vaizduoja. - Palyginkime informaciją.
Ieškokime patvirtinimo kituose nepriklausomuose, patikimuose šaltiniuose. - Dalykimės atsakingai.
Jei kyla abejonių, informacijos neplatinkime. Net pasipiktinęs pasidalijimas gali padidinti klaidinančio turinio sklaidą. Apie apgaulingą turinį praneškime platformai, o su kitais dalykimės patikrinta informacija.
Prieš spausdami „dalytis“, paklauskime savęs: kas tai skelbia, kuo remiasi ir kokios mano reakcijos siekia?
Kritinis mąstymas prasideda nuo pauzės.
Parengta pagal Manto Vilimo mokymų medžiagą.
Apibendrino Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Kristina Ražanienė.
Straipsnį papildančios vizualizacijos sukurtos pasitelkiant dirbtinį intelektą.
