Lietuvos įtraukties švietimo centre neseniai vykusi paskaita – diskusija „Psichologo vaidmuo, dirbant su vaikais turinčiais elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų“ rajono psichologams tapo ne tik profesinių žinių gilinimo, bet ir įkvepiančios patirties vieta. Lektoriai Vytis Valantinas ir Irena Juodvalkienė sukūrė ypatingą atmosferą, kurioje teorija, praktika ir žmogiškas ryšys persipynė į visumą, praturtinusią kiekvieną dalyvį.
Įtrauki pradžia: galvosūkis, primenantis apie mūsų kasdienybę
Paskaita prasidėjo netikėta ir įtraukiančia praktine užduotimi – komandiniu galvosūkiu „Vinių balansavimas“, kai reikėjo 16 vinių sukabinti taip, kad jos neliestų stalo, o laikytųsi tik ant vienos vinies galvutės.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai – beveik neįmanoma. Komandose kilo ir juoko, ir frustracijos bangos, motyvacija svyravo, tačiau galiausiai struktūra buvo surasta ir vinys subalansuotos.
Ši patirtis labai natūraliai atspindėjo emocijas, kurias psichologai dažnai patiria dirbdami su vaikais, ypač tais, kurie susiduria su elgesio, emociniais ar raidos sunkumais. Kartais atrodo, kad „užduotis“ neįmanoma, kad pastangos išsisemia, tačiau bendradarbiavimas, atkaklumas ir tinkamos strategijos galiausiai veda į prasmingą rezultatą.
Profesionalios įžvalgos ir šilta lektorių atmosfera
Vytis Valantinas dalyvius įtraukė savo giliomis žiniomis, gebėjimu teoriją susieti su realiomis situacijomis ir pateikti daugybę praktinių pavyzdžių. Jo dėka sudėtingos psichologinės koncepcijos tapo aiškios, pritaikomos ir įkvepiančios tolesnei praktikai.
Tuo tarpu Irena Juodvalkienė kūrė saugią, globėjišką aplinką, papildė lektoriaus mintis ir rūpinosi, kad kiekvienas dalyvis jaustųsi matomas ir vertinamas. Jos švelnus, į žmones orientuotas požiūris padėjo pamatyti ir kitą – emocinę – seminaro pusę.
Atvejo analizė ir klausimas, kuris išlieka
Viena labiausiai įsiminusių seminaro dalių buvo atvejo analizė, kurios metu dalyviai kartu ieškojo sprendimų ir analizavo elgesio bei emocijų priežastis. Šioje diskusijoje nuskambėjo daug taiklių psichologinių įžvalgų apie tai, kas iš tiesų svarbiausia santykyje su vaiku.
O svarbiausias klausimas, palikęs vietos apmąstymams, buvo paprastas, bet kartu labai gilus:
Kaip mes parodome vaikui, kad jį mylime?
Šis klausimas kvietė susimąstyti, kiek dažnai ir kokie mūsų žodžiai ar veiksmai išties pasiekia vaiką, kiek jame yra autentiškumo, priėmimo ir emocinio prieinamumo.
Dėkojame lektoriams.
Teksto autorė: Metodininkė Kristina Ražanienė
