Akivaizdu, kad žmonija nebegali toliau su Žemės planeta elgtis kaip tik nori. Ir visgi, susiduriame su įvairiausia elgsena tiek lokaliniame, tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje. Kyla klausimas: kada tikslinga su žmogumi pradėti kalbėti apie mūsų planetos išsaugojimą, skiepyti meilę gamtai, ugdyti tvarumo įgūdžius, socialinę atsakomybę? Nuo mažų dienų? Palaukti kol užaugs? Pasens ir susipras pats savaime?
2025 m. gegužės 12-16 d. Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos darbuotojai, įgyvendindami Erasmus+ projektą Nr. 2024-1-LT01-KA121-ADU-000225926, lankėsi Kipro Respublikoje. Vizito tikslas – plėtoti darbuotojų supratimą tvarumo klausimais, kurie įgalintų priimti atsakingus, aplinkai draugiškus sprendimus tiek organizacijoje, tiek kasdieniame gyvenime. Vizito metu aplankytas Kipro pedagoginis institutas (toliau – Institutas)
Institutas – pagrindinis švietimo tvarumo variklis šalyje, aktyviai formuojantis politiką, rengiantis mokytojus ir įgyvendinantis inovatyvius projektus, skatinančius aplinkosauginį sąmoningumą ir tvarią praktiką visose švietimo pakopose.
Kipro švietimo sistemos išskirtiniams – privalomas tvarumo ugdymas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Darželiuose tvarumas įgyvendinamas taikant projektines veiklas, pradinėse klasėse (1-4 klasėse) – integruojant kaip gyvenimo įgūdžių ugdymą. Institutas kartu su Kipro Švietimo, sporto ir jaunimo ministerija nuo 2008 m. įgyvendina nacionalinę strategiją, apimančią tiek formalųjį, tiek neformalųjį tvarumo ugdymą.
Kitas Institutas prioritetas – mokytojų kompetencijų tobulinimas tvarumo srityje: Kipro pedagogai dalyvauja specialiuose mokymuose, skirtuose tvarumo temoms, o naujai į darbą priimti mokyklų vadovai privalo baigti kursus apie tvarių mokyklų kūrimą. Be to, Institutas aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip TAP-TS (angl. „Teaching Sustainability“), kurio metu 2023 m. Larnakoje surengta vasaros mokykla, skirta tvarumo mokymosi metodikoms.
Instituto iniciatyva sukurta daugybė įvairios skaitmeninės mokymo medžiagos ir metodinių gairių, padedančių mokytojams integruoti tvarumo temas į įvairius dalykus – nuo gamtos mokslų iki visuomenės ugdymo. Visa ši informacija laisva prieinama įstaigos interneto svetainėje.
Institutas veikia kaip svarbus partneris keliuose tarptautiniuose projektuose, siekiančiuose integruoti tvarumą į švietimo institucijų veiklą: SUSEDI (2022–2026) (projektas, skirtas transformuoti švietimo institucijas taikant visos institucijos požiūrį į tvarumą. Jis apima sisteminio tvarumo modelio kūrimą, darbuotojų kompetencijų ugdymą pagal GreenComp sistemą ir sertifikavimo mechanizmų diegimą), AELIA (2023–2025) (projektas, orientuotas į tvarumo planų diegimą švietimo institucijose, mokytojų gebėjimų stiprinimą ir piliečių įgalinimą veikti klimato kaitos ir tvarumo srityse), PEDIA (projektu siekiama modernizuoti 25 viešąsias mokyklas, paverčiant jas beveik nulinės energijos pastatais. Šios mokyklos tampa „gyvomis laboratorijomis“, kuriose mokiniai praktiškai mokosi apie energijos efektyvumą ir tvarumą).
Dalinantis ateities vizijomis tvarumo srityje, dr. Aravella Zachariou akcentavo, kad jų įstaiga siekia dar labiau integruoti tvarumo principus į visą švietimo sistemą, įskaitant ikimokyklinį ir aukštąjį mokslą. Planuojama plėsti mokytojų rengimo programas, skatinti skaitmeninių technologijų naudojimą tvarumo ugdymui ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais. Taip pat numatoma sukurti tvarumo sertifikavimo sistemą švietimo institucijoms, siekiant užtikrinti nuoseklų ir sistemingą tvarumo principų taikymą.
Esame dėkingi mokymų Kipre organizatorei Jolantai Barsevičei už kryptingą ir gilų tvarumo temos atskleidimą, pažintį su charizmatiškomis Instituto darbuotojomis, įgytas žinias ir patirtis.
Instituto pavyzdys parodo, kaip švietimo sektorius gali tapti tvarumo lyderiu, integruodamas aplinkosauginius principus į mokymo programas, mokytojų rengimą ir mokyklų infrastruktūrą. Šios pastangos ne tik prisideda prie klimato kaitos mažinimo, bet ir ugdo sąmoningus, atsakingus piliečius, pasirengusius kurti tvarią ateitį.
Tvarumas – tai ne tik aplinkosauga, bet ir būdas mąstyti. Švietimo sistema turi parodyti, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie geresnės ateities. Svarbų žingsnį norint išsaugoti pasaulį gali žengti kiekvienas – net ir labai mažas. Svarbu jį žengti.
Parengė direktorė Reda Kunickienė
