Menu Close

Nuo Picasso iki Menininkų kalnelio

   Raseinių TAU studentai (Ariogalos ir Raseinių TAU) tapybos, vėlimo, keramikos pasirenkamų fakultatyvų lankytojai už savo aktyvią veiklą, parodų organizavimą, savanoriškas veiklas ,Tarnybos vardo viešinimą, buvo apdovanoti kelione į Vilnių aplankyti meno galerijas. Birželio 7 dieną pilnutėlis autobusas pajudėjo link Vilniaus.

   Ekskursiją pradėjome nuo Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus, kuriame išeksponuoti Chagall. Picasso, Ernst. keramika ir gobelenai. Parodos pobūdis labai atitiko studentų pomėgius. Marcas Chagallas, Pabloʼas Picassoʼas, Maxʼas Ernstʼas – vieni garsiausių dailininkų, formavusių XX a. dailės raidą. Daugumai žiūrovų gerai žinomi jų tapybos ir grafikos darbai, kiek mažiau – kartkartėmis autorių parodas paįvairinantys keramikos dirbiniai, bet pagal dailininkų kūrinius austi gobelenai beveik nematyti. Pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje yra pristatomi 23 Chagallo ir Picasso keramikos dirbiniai – pano, lėkštės, vazos, ąsočiai ir 12 meistrės Yvette Cauquil-Prince austų gobelenų pagal Chagallo, Picasso ir Ernsto eskizus. Kūriniai natūraliai sugulė į šešias temas: Biblijos, karo ir taikos, gimtojo Štetlo, meilės, cirko, koridos. Dailininkai kalba apie pamatines etikos ir moralės vertybes, siekia darnos su gamta, nostalgiškai žvelgia į vaikystę. Parodą studentai aplankė su gidu ,tad tikrai daug sužinojo apie kūrėjus, jų istorijas.

   Antras objektas kurį aplankėme tai – MO muziejus. MO – tai žymiai daugiau nei įprastas apsilankymas parodų salėse. Tai vieta, kviečianti įtraukiančios patirties metu pažinti ir patirti meną. Juk menas gali būti atviras ir prieinamas kiekvienam. Toks kuriamas ir MO – muziejus, laukiantis ir pirmą kartą sumaniusio čia užsukti žmogaus, ir meno profesionalo.

   Sekantis mūsų apsilankymas buvo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

   Bažnyčia išpuošta puikių italų skulptorių G. P. Perti ir G. M. Galli stiuko lipdiniais. Šventovės erdvę sudaro pagrindinė nava, šonuose esančios šešios koplyčios ir transeptas. Bažnyčioje lankėmės su gide, tad sužinojome daug įdomių istorinių momentų. Apsilankėme ir bažnyčios rūsiuose.

   Toliau mūsų ekskursija tęsėsi Antakalnių kapinėse. 25-asis kvartalas vadinamas Menininkų kalneliu. XVII−XVIII a. ši teritorija buvo visai nuošali vieta, miškas, priklausęs patiems įtakingiausiems to meto didikams − Sapiegoms. Vėliau ši vieta virto kapinėmis, kuriose skirtinguose plotuose buvo laidojami pasauliečiai, kariai, našlaičiai ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Vėliau susiformavo vientisos kapinės. Antakalnio kapinės, anksčiau žinotos kaip Karių kapinės, 1809 m. buvo įkurtos Antakalnio rytinėje dalyje, kalvotame pušyne, netoliese nuo nedidelių gatvelių ir gyvenamųjų namų. Tai – išskirtinė laidojimo vieta, nuo XX a. pabaigos priglaudusi daugybę rašytojų, dailininkų, aktorių, muzikantų, savo mėgstamų aktorių ar dainininkų kapų, kiti čia užsuka norėdami pasižvalgyti į antkapius, kurie išsiskiria originalumu, netradiciškumu. Vaikštant po Menininkų kalnelį prisiminėme jau primirštus menininkus, kai kuriuos dar ir negirdėtus, tačiau į Lietuvos meno istoriją įėjusių asmenybių pavardes. Gidė papasakojo daug istorijų. Oras buvo puikus, tad ir pasivaikščiojimas po šią ypatingą vietą neprailgo.

   Link namų pajudėjome pavargę, bet su pilnu įspūdžių bagažu.

   Iš Raseinių TAU Studentų atsiliepimų :

„Aš pirmą kartą buvau tokioje turiningo je ekskursijoje. Įspūdžių daug ir įvairių. Pradėsiu nuo ten, kur užbaigėme. Sostinės Menininkų kalnelis Antakalnio kapinėse, labai patiko. Vieta labai graži, erdvės daug, visi suskirstyti pagal tautybės gražiai atrodo, garbingai stovi visiems kryželiai, patiko lauko suskirstymas neaukštom apmūrytom tvorelėm ir patogiais ir gražiais laiptais. Daug radom žinomų palaidotų žmonių, rašytojų, poetų, politikų, dainininkų, artistų, architektų, visur tvarkinga, švaru, aplankėm, pastovėjom prie daugiau žinomų kapų, kai kas ir žvakeles uždegė ant rastų artimesnių sielai žmonių kapelių. labai įdomiai apie viską pasakojo gidė. Nepaprastai graži Šv. PETRO… bažnyčia. Labai daug skulptūrėlių, angeliukų, šventųjų skulptūrų. Bažnyčia gotiško stiliaus. Prie kiekvieno šventojo altoriaus, klausėmės įdomaus gidės pasakojimo. O dabar apie dailę, keramiką, Gobelenus. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Mo muziejuje, buvau pirmą kartą. Tai ką pamačiau, sukėlė daug įspūdingų ir tuo pačiu prieštaringų minčių. Siurrealizmas, ne pati priimtiniausia man meno kryptis. Todėl į baltarusių išeivio Marko Šagalo kūryba žiūrėjau šiek tiek kritiškai. Keramika patiko. Dailėje siurrealistai, griežtai atmetė klasikinį meną ir kūrė ne visai apibrėžtą meną, paliekanti liguista įspūdį, kūrė absurdiškus, neturinčius jokios tvarkos ir protingos prasmės kūrinius. M. Šagalo kūriniai tokie ir yra. Be jokios tvarkos primėtyta po visą paveikslą įvairios juodai apibrėžtos nelabai atpažįstamos būtybės, virš žemės skraidantys žmonės, ožkos gaidžiai. Mane stebina tai, kad atsirado audėja, kuri susidomėjo ir įdėjus į nepaprastai daug pastangų ir darbo atrinkusi siūlus padariusi brėžinius, išdidinusi suderinusi spalvas, išaudė didžiulius gobelenus, kurie per savo dydį ir spalvas ypač iš toli daro gerą įspūdį. Išaukštino ir atskleidė M. Šagalo asmenybę. O ir kas man keisčiausia, kad ir gidė rado tuose paveiksluose kažkokios prasmės ir tikybos užuomazgas ir pripasakojo tiek, kad tikrai buvo įdomu klausytis. Bet juk kai nori tai ir randi ką nors. Pablas Pikaso buvo ne vien kubistas, jis dirbo daugelyje meno sričių tapyboje, grafikoje, skulptūroje, taikomojo je dailėje dirbo įvairiais stiliais. Jo paveikslų pavyzdžiais iš austi gobelenai padidina jų verte. Paveikslai yra gilesnį, kūriniuose jaučiama jo braižas, juos galima pažinti, yra kubizmo elementų, tačiau šiurpokai tragiški. Pirmą kartą pažiūrėjus žmogaus sieloje kyla kažkokia sumaištis, kažkoks netikrumo jausmas, ta pati pasakyčiau ir Mo paroda. Bet tai tik mano nuomonė. Aš labai patenkinta kad tas parodas teko gerai pažiūrėti, tai bus ateities apmąstymams jog reikia ir tokių paveikslų, kurie giliai sutrikdytų ir sujudinti žmogaus dvasioje slypinčią tamsiąsias jėgas, kad tas sukrėtimas priverstų atsibusti ir pažvelgti į pasaulį kitomis akimis ir pamatyti grožį gerumą ir šviesa.“ (Rima);

„Ačiū už kelionę. Įdomu buvo sužinoti apie žydiškąją Marko Šagalo (Marc Shagall) kūrybos pusę ir naujo apie Pablo Pikaso (Pablo Pikasso) MO muziejaus ekspozicija vėl nukėlė į netolimą praeitį, kai buvo visiems brukama „šito pas mus nėra“ laikus Menininkų kalnelis…užplūdo emocijos prisimenant mėgstamus rašytojus, kompozitorius, dainininkus, aktorius ir kitus įžymius žmones. Kelionė buvo pilna įspūdžių ir emocijų. (Ramutė);

„Dėkoju už kelionę. Sužinojau daug naujų žinių apie M Chagal, M Ernst ir P. Picasso kūrybą . Jaučiuosi pakylėta aplankiusi Menininkų kalnelyje palaiduotus mūsų visų mylimus aktorius, poetus, rašytojus ir kitus mums brangius ir žinomus žmones. Dar kart ačiū už kelionę.“ (Marija)

Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos informacija

Skip to content