Sausio 24 d. Raseinių TAU studentai klausėsi kun. Ričardo Doveikos paskaitos „Gyvenimo prasmė – jos siekyje“. Klausimai sudėtingi: gyvenimo prasmės paieškos, žmogaus santykis su valstybe, tauta, pasauliu, aplink esančiais. Bet lektorius sužavėjo savo gebėjimu kalbėti apie tai labai  suprantamai, jautriai, pašmaikštaudamas, paremdamas savo teiginius giliomis įžvalgomis, turtinga gyvenimiška patirtimi.

„Susitarkime, kad šiandien čia, šią valandą nemeluosime ir sakysime tik tiesą“ – kvietė kun. Ričardas Doveika, Raseinių Šaltinio progimnazijos aktų salėje pradėdamas pokalbį su gausiai susirinkusiais klausytojais. „Tai ne priekaištai, ne moralas, ne pasmerkimas, tiesiog tiesa“ – teigė lektorius. Tad, kokia ji, ta tiesa? Perteikiu keletą gerbiamo kunigo minčių.


Mes ir mūsų valstybė

Kažkodėl seni žmonės vadina save senjorais. Bijo žodžio „senas“, nors senas žmogus daugelyje pasaulio tautų suprantamas kaip žmogus, sukaupęs didžiulę patirtį, todėl labai gerbiamas, jo patarimai ir pamokymai vertinami. Iš kitos pusės, jam tenka didžiulė atsakomybė už tikrųjų vertybių išsaugojimą ir sugrąžinimą į mūsų gyvenimą. Viskas prasideda šeimoje. Juk ne aštuntokas, kuris savo rankomis dar nėra uždirbęs nei euro, nusprendė, kad, baigęs mokyklą, būtinai važiuos į užsienį, nes Lietuvoje jam nėra ateities, kad jo mokytoja nusišneka, o auklėtoja visiška kvailė. Ko gero, paauglio lūpomis kalba jo tėvai ir seneliai, tokiu būdu labai sėkmingai griaudami pamatines vertybes – atsakomybę už savo kraštą, pagarbą savo mokytojui.

Tokias sudėtingas problemas kaip patyčios, pilietiškumo ir patriotizmo stoka sprendžiame įvairių akcijų pagalba. Net Lietuvos šimtmečiui paminėti paskelbta akcija, kuri kviečia iškelti valstybinę vėliavą prie savo namų, balkone, lange. Kažin, ar viskas gerai su mūsų tautine savimone, jeigu reikia nurodymų, paraginimų iškelti vėliavą valstybės švenčių proga? O mokyklose po „Savaitės be patyčių“ vėl galima tyčiotis? O kodėl mokyklose negalima tyčiotis, jeigu viešoji internetinė erdvė pilna tokių patyčių, kad net skaityti kartais nepadoru?

 Mūsų tauta yra mįslė pasauliui. Pensijos mažiausios, uždirbam minimumą, o prie prekybos centrų nėra kur pastatyti automobilį, išmetam į sąvartynus tūkstančius tonų maisto, atostogauti kasmet važiojam vis toliau, mokam už keliones vis daugiau. Taigi ne kvaili esam, mokam suktis, kombinuoti. Kam rodyti visas pajamas? Kad mokesčių daugiau priskaičiuotų? Nedavė paslaugos teikėjas ar pardavėjas čekio - negi reikalausi. Visi žmonės, visiems gyventi reikia. Valdžia pinigų turi, tegu didina atlyginimus, išmokas. Bet tie valdžios pinigai - tai per mokesčius surinktos lėšos, kurios po to skirstomos mums visiems.

Sunku gyventi – kalta Lietuva. Bet valstybė, tėvynė, tauta nėra dalykai, kurie mums padaro gera ar bloga. Tai tiesiog duotybė, tiesa, kuri suteikia galimybes veikti, kurti bendrą gėrį.

Mes ir mūsų artimieji

Statistika byloja, kad tarp trijų dažniausių šeimų skyrybų priežasčių pirmą vietą užima „nesutapo charakteriai“, trečią – „sutuoktinis neatitiko lūkesčių“. Antra pagal dažnumą priežastis, nepatikėsite, – „šeimą išskyrė tėvai“. Mat, marti ar žentas pirmiausia turi įtikti tėvams. Neduok dieve marčiai savo virtuvę tvarkyti kitaip, nei anyta tvarko, o žentui veją prie namų pjauti ne taip dažnai, kaip uošvis pjauna.

Mylim savo tėvus, nešam gėles ant jų kapų, po mirties prisimenam, kokie geri buvo, o gyviems esant paslapčia pagalvojam, kad visai neblogai būtų kuo greičiau tą palikimą gavus. Su giminėmis susitinkam per laidotuves, kartais – per vestuves.

Mes ir aplinkiniai

Kaip kojoms reikia tvirtos žemės, ant kurios galėtų stovėti, taip žmogaus sielai reikia mokytojo, autoriteto, į kurį būtų galima atsiremti, kai gyvenimas, tarsi upės srovė, mus blaško, priplaka tai prie vieno, tai prie kito kranto. O kas mums yra autoritetai? Šalies vadovai? Ne. Seimas? Ne. Mokytojai? Ne. Kunigai? Ne. Šiandien mums autoritetas yra viešoji nuomonė, kitaip sakant, „pletkai“. Svarbu, kad apie tave kalbėtų. Gerai ar blogai - nesvarbu. Kitaip atrodys, kad tavęs nėra, kad tu neturi jokio svorio visuomenėje. Ir mes kalbam, žinom vieni apie kitus viską: kada išėjo, kada parėjo, su kuo, ką nusipirko. Žinios baigiasi, kai kaimyną apvagia. Tikriausiai tuo metu buvom nuėję kavos pasidaryti ir lange nestovėjom. Todėl nieko nematėm ir nežinom. To dar betrūko, kad policija pradėtų tampyti.

Dievas kviečia mus būti žmonių žvejais, nenusigręžti nuo paklydusių, o parodyti jiems kelią. Mes mėgstam ieškoti tų paklydusių. Surandam, tada pasitelkiam viešąją nuomonę, galutinai juos sudorojam, nusišluostom prakaitą ir džiaugiamės atlikę gerą darbą.

Tokia sąvoka, kaip asmeninė atsakomybė, mums nieko nereiškia. Mes esame kaip visi. Padariau ką nors ne taip? Taigi ne aš vienas, aš toks, kaip visi. Religiją irgi pasidarėme patogesnę, kultūrinę. Per didžiąsias šventes nueiname į bažnyčią, primarginame margučių per Velykas, paruošiame Kalėdų stalą, ir laikome save krikščioniais.

Mes ir pasaulis

Konstitucijoje teigiama, kad Lietuvos suverenas, t. y. aukščiausios valdžios turėtojas, yra Tauta. O kas yra Tauta? Tik lietuviai? Žmonės, turintys Lietuvos pilietybę? Lenkas, rusas, baltarusis, kitos odos spalvos žmogus, turintis Lietuvos pilietybę, yra Tautos dalis ar ne? Nelabai mums patinka tie kitataučiai, klijuojam jiems įvairiausias etiketes, pašūkaujam: Lietuva – lietuviams. Bet tikrovė tokia, kad jau dabar yra, o toliau dar daugiau Lietuvoje bus žmonių, atvykusių iš kitų šalių. Apie tai privalome galvoti. Turime atsisakyti ambicijos tapti „kiauto visuomene“, nes tai atima iš mūsų ateitį.

Štai tokias dvi valandas tiesos, ne visai malonios, kartais verčiančios susigūžti, kartais nusišypsoti, bet neišvengiamai įpareigojančios, nes tai tiesa kiekvienam apie save ir apie mus, žmones, gyvenančius šalyje, kuri vadinasi Lietuva, padovanojo raseiniškiams kunigas Ričardas Doveika. Ką su ta tiesa daryti? Galvokime visi.

Valdonė Balčaitienė, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkė

Ačiū
1
Nesudomino
0

Ankstesnės naujienos

Edukacinė išvyka-seminaras 2017-12-08 Edukacinė išvyka-seminaras

Gruodžio 7 d. rajono metodinių būrelių pirmininkams vyko edukacinė išvyka-seminaras „Mokytojo profesinis augimas“ Kėdainiuose, kurį organizavo Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba.

Plačiau
Diskusija tiesioginiame eteryje 2017-11-09 Diskusija tiesioginiame eteryje

Š. m. lapkričio 8 d. Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė Reda Kunickienė kartu su Raseinių Šaltinio progimnazijos direktore Vaiva Zubrickiene dalyvavo VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vedamoje diskusijų laidoje „Aktualijų studija“.

Plačiau
2017 metų suaugusiųjų mokymosi savaitė „Mokymosi galia ir žavesys“ 2017-11-06 2017 metų suaugusiųjų mokymosi savaitė „Mokymosi galia ir žavesys“

Ar žinote,...

...kur ir kada mes, suaugusieji mokomės?

...kokias galias mums mokymasis suteikia?

... kad be mokymosi būtų sunkiai įsivaizduojama mūsų profesinė veikla ir karjera, sveikas ir laimingas gyvenimas?

...kur slypi mokymosi žavesys?

Susiburkime į 2017 metų suaugusiųjų mokymosi savaitę ir sužinokime! Praturtinkime vėlų rudenį, kai gamtoje ir sieloje ima trūkti spalvų, mokymosi patirtimi, išmintimi ir žavesiu! 

Plačiau